Geriau vėliau negu niekada!!!!

Po gana ilgai užsitęsusių klubo  atostogų  “Pakirstos blizgės” kolektyvas šį savaitgalį atidaro poledinės žūklės sezoną. Visi norintys mielai kviečiami prisijungti. Veiksmo laikas – šeštadienio rytas, vieta – kol kas derinama. Kaip visada tikimės sėkmingos žvejybos. Kaip klubo prezidentas kartą pasakė: “svarbiausia kantrybė ir noras, o su jais bus ir žuvų!!!”

Rudeninė žvejyba Alaušų ežere

Po gana ilgos tylos savo tinklalapyje „Pakirstos blizgės“ kolektyvas deda savo naują, pirmąjį rudeninį aprašymą. Kodėl tik dabar? Ogi todėl, kad per šiuos du mėnesius buvusios žvejybos  buvo praktiškai tuščios, todėl didelio reikalo rašyti apie šias žūkles nebuvo. Ruduo – lydekų žvejybos metas. Kaip „Viename gale kablys“ laidos vedėjas žvejų „guru“ Paulius Korsakas sakė: „rudenį 80 procentų Lietuvos žvejų užsiima vien spiningavimu“. Ne išimtis ir „Pakirstos blizgės“ nariai, kurie nuo rugsėjo mėnesio rankose laikė vien tik spiningus. Deja, įspūdingais rezultatais nuo rugsėjo iki spalio pabaigos klubo nariai pasigirti negali – pagauti keli ešeriukai ir dvi nedidukės lydekos. Nieks nesiginčys, kad klubo nariams meistriškumo netrūksta, todėl tikėtina, kad koja pakišo nusisukusi sėkmė, elektrikai, oro sąlygos.

Šį kartą į savo mėgstamą Alaušų ežerą žvejoti susiruošė vienas klubo narys. Klubo prezidentas tądien buvo išvykęs į vestuves, todėl klubo garbės gana solidaus dydžio ežere ginti negalėjo. Iš Vilniaus pajudėta truputį pramiegojus apie  pusę septynių ryto. Žemaitkiemyje sustojama paimti klubo nario žvejybos asistentės ir pajudama link numatytos vietos. Atvykus pavalgoma asistentės paruoštų sumuštinių, išgeriama karštos arbatos ir kimbama į darbą – pučiama valtis, išdedamas „sačiokas“ bei spiningas. Viską pasiruošus klubietis  išplaukia tikėdamasis bent šį kartą sumedžioti bent viena ščipoką. Oro sąlygos ganėtinai geros – apniukę, nedidelis vėjas, todėl valtelėje vyrauja gana optimistinės nuotaikos. Tačiau nuotaika su kiekviena valanda vis labiau dingsta, kadangi apiplaukus kelias perspektyvias vietas nesulaukiama nei vieno „kliovo“. Taip ežere prasimalama apie geras 3 valandas. Nuotaika dingsta, mažėja entuziazmas. Apie žvejybos eigą pranešama klubo prezidentui, kuris liepa nepasiduoti ir toliau bandyti medžioti labai jau neaktyvius ščipokus. Paklausius jo patarimų, nusprendžiama pakeisti vietą. Keičiamas jau koks kelioliktas masalas – baltas guminukas su raudona nugarėle. Prisiinkaravus naujoje vietoje metama palei kranto žolių linija. Ir štai penktu užmetimu lėtai su pertraukomis traukiant masalą – SMŪGIS!!! Yra – lydeka! Žuvis per daug nesispardo ir pritraukiama prie valties. Pagaliau ir pirma proga panaudoti naująjį „sačioką“. Naujasis pirkinys nepaveda ir lydekaitė valtyje. Svarstyklių vietoje nebuvo, todėl laimikis nepasvertas – šiaip žuveliokas nedidelis, tačiau legalus, siekė 45 cm. Aišku, buvo galima ir paleisti, tačiau šįkart buvo parvežtas namo, kadangi po tiek tuščių žvejybų reikėjo kažkaip reabilituotis ir atgauti žvejybinį autoritetą tarp šeimos narių. Daugiau vietos keičiamos nebuvo, pažvejota dar apie  1 val. Toliau nuspręsta nesikankinti ir traukti pas žvejo asistentę valgyti karštų karbonadų.

Apibendrinus galima pasakyti, kad tos dienos žvejyba solidžiais laimikiais nenudžiugino – pagauta tik viena žuvis. Tačiau po tiek tuščių žvejybų  pagaliau buvo galima pajusti lydekos smūgį ir jį sėkmingai realizuoti. Laikas praleistas kaip visada gerai, nes žvejojant kitaip ir negali būti.

Lydekiokas

Klubo valtelė

Gamta

“Šoviniai”

Savaitgalio išvyka!!!!!

“Pakirstos blizgės” internetinė svetainė skelbia, kad šį penktadienį ir šetadienį žvejai entuziastai patrauks į paskutiniąją vasaros ofiacialią žūklę. Preliminariais duomenimis į vasaros užbaigtuves susirinks net 6  “Pakirsti blizgininkai”. Tai klubo rekordas. Žūklė žada būti itin rimta. Vieta gerai paruošta, daug šerta, amunicija paruošta. Beliko nepamiršti sliekų ir “dzikų”. Tikimės, kad oras nenuvils, o kaip tik prisidės prie sėkmingos klubiečių žvejybos. Žodžiu, savaitgalis  žada būti įdomus ir intriguojantis. Klubo nariai tikisi, kad laimikiais pradžiugins tiek patys save, tiek savo klubo gerbėjus!!!!!!

Gimtadienis!!!!

Žvejų klubo “Pakirsta blizgė” narius ir toliau persekioja šventės. Neseniai su griausmu atšventę nario Gedimino 25 metų sukaktį bei nario Tado įkurtuves klubas sveikina ir klubo Prezidentą Mangirdą su garbingu 25 jubiliejumi! Nuo visų klubo narių sveikinimai! Klubas linki dar žuvingesnių metų, dar daugiau “pakliovkių”. Taip pat klubas linki, kad per ateinančius metus niekada netektų pramiegoti žvejybos, kad pamestum kuo mažiau masalų, kad šamas neapverstų tavo guminukės bei kad sugautum savo gyvenimo žuvį!!!!! Sveikinam!:)

Naktinis turas Žemaitkiemio ežere

Po trumpų atostogų, kurias lėmė vieno klubo nario garbingas 25 metų jubiliejus bei kito žvejo naujo būsto įkurtuvės, „Pakirstos blizgės“ kolektyvas nusprendė atsigriebti ir surengti naktinę žvejybą. Deja, žuvauti per naktį dėl tam tikrų priežasčių sutiko tik du klubo nariai: Mangirdas ir Gediminas. Na bent du, o tai jau oficiali klubo žvejyba. Po ilgų svarstymų buvo nuspręsta žūklauti Ukmergės rajone esančiame Žemaitkiemio ežere dugninėmis meškerėmis. Iš Vilniaus pajudama apie ketvirtą valandą dienos. Vietoje mus pasitinka vietinis klubo žvejys Marius, kuris greit suorganizuoja perspektyvų Dubricko krantą. Atsidūrus vietoje, prasideda pasiruošimas: sunešami įrankiai, maistas, gėrimai. Deja, visų įrankių panaudoti nepavyksta, kadangi krantas nėra didelis, tad visų keturių meškerių užmesti nepavyksta ir apsiribojama naudoti tik po vieną „donkę“. Šįkart buvo pasiruošta kaip reikiant, geri karšiams skirti pašarai, naudojami elektroniniai signalizatoriai, kurie žūklę padarė daug patogesnę. Taigi, apie 19.30 vakaro užmetamos meškerės. Vietinis klubo atstovas mus palieka, nes turi daug svarbesnių reikalų. Pradžioje laimikiai nedžiugina – nedidukės kuojos ir sprindiniai plakiai, žodžiu, visai ne tas dėl ko atvažiavome. Tačiau nenusimename ir kantriai laukiam naktinio „kliovo“. Sutemsta, šildoma „tušhonke“, atsukamas buteliukas (kad nesušaltume) ir sucypia Mangirdo signalizatorius, iš beždžionėlės kilimo matome, kad tai tikrai ne smulkmė, pakirtus tuo dar kartą įsitikiname. Mangirdas traukia, Gediminas laiko paruoštą „sačioką“. Į krantą išvelkamas nepilną kilogramą sveriantis karšis. Iškart nuotaika gerėja, padaroma „čerka“ karšio garbei. Po kokio pusvalandžio vėl kibimas ir vėl karšis, šįkart mažesnis, truputį didesnis nei pusė kilogramo. Žvejai džiaugiasi kliovu. Maždaug po tiek pat laiko signalizatorius sucypia ir pas Gediminą – pakirtimas, „sačioke“ šešių šimtų gramų karšiokas. Grįžta Marius, kuris kartu padaro gramelį už ištrauktas ir būsimas žuvis. Vėliau ištraukiami dar porą didesnių nei puskilis karšiokių ir „kliovas“ aprimsta. Nusprendžiama apie antrą valandą nakties pamiegoti. Paliekame stovyklą ir einame pailsėti į automobilį. Deja, poilosiui nebuvo lemta išsipildyti, kadangi po kažkiek laiko vietinis žvejys Marius atsibeldžia su kompanija ir neleidžia žmoniškai pailsėti. Bandome toliau užmigti, kompanija geria brendį. Ryte atsikėlę išvystame didelį „bardaką“ ir dar ištrauktą vieną karšį. Neprašyta kompanija pridarė nemažai nuostolių, už ką Mariui ryte atskaitomas moralas. Apie rytinę žvejybą nieko įdomaus negalima pasakyti – kibo tik smulkmė. Apie vienuoliktą valandą ryto susipakuojame daiktus ir traukiame namo. Viską apibendrinus – žvejyba pavyko, sugauta pakankamai normalios žuvies. Buvo smagu. Ačiū Mariui už Dubricko brastą, ne ačiū Mariui už naktinį balių.

Vakare

Jo,  kolegos. Po ilgos tylos rašom. Žvejojom prieš tai keletą kartų, ale nieko įdomaus nepagavom, aprašyt patingėjom, tai taip ir gavos Šį kartą irgi nieko ypatingo, bet pasidalinsim. Pažvejot nuspręsta šeštadienio vakarą, į valtį sulipom dviese: aš ir Giedrius. Ilgai neplaukiojom, pora vietų apiplaukėm ir tiek. Užsikabino ešerių visai neblogų po 300g, ir viena silkutė. Lydekaitei siūlėm namo, bet kas gavos pažiūrekit patys.

„Pakirstos blizgės“ šeštadienio turas

Lygiai po savaitės žvejų būrelio „Pakirsta blizgė“ nariai nusprendė reabilituotis už praeitą savaitgalį ir, kaip jau tapo įprasta, šeštadienį susiruošė pažuvauti.  Likus kelioms dienoms tik du klubo nariai tvirtai buvo apsisprendę, kad lėks žvejoti, kiti visi niekaip negalėjo apsispręsti. Penktadienį reikalai pajudėjo: susirinkę darželyje klubo nariai ir ne tik mąstė apie kitos dienos žvejybos galimybes. Povilas ir Aistė buvo linkę prisidėti, tačiau visą savo žvejybinį arsenalą buvo palikę kaimuose, tačiau žvejas žvejui visada padės – šiems dviem asmenims buvo pasiūlyta paskolinti kitų narių meškeres. Ponas Tadas šiek tiek buvo nepatenkintas dėl planuoto ypač ankstyvo laiko, tačiau vėliau nusileido ir prie žvejybos prisidėjo. Deja, pažvejoti šeštadienio rytą ne visiems buvo lemta. Penktą ryto gaunama Aistės žinutę, kurioje atsisakymas dalyvauti  dėl per didelio noro pamiegoti. Po keliolikos minučių Povilo skambutis, kuris dėl tikrai pateisinamų priežasčių atsisakė vykti į žvejybą. Vienu momentu ir pats žūklės organizatorius Gediminas buvo nutaręs atsisakyti žvejybos ir ilgiau pamiegoti, bet sulaukęs klubo prezidento paskatinimo visgi į žvejybą susiruošė. Taigi, apie 5. val. 40 min. pajudame iš Vilniaus. Šįkart nusprendėme toli nekeliauti, o apsistoti netoli Vilniaus esančiame ežere. Žvejybai tąkart buvo naudojamos dugninės meškerės. Atvykę susirandame neblogą vietą, gal tik šiek tiek per mažą, nes visiems užmesti po dvi „donkes“ yra labai sunku, tad visi apsiribojame užmesdami po vieną dugninukę.  Sumaišome pašarą, kuris tądien susideda iš kombikorminio pašaro žuvims, maltų džiūvėsių bei susenusių „dzikų“. Po neilgo pasiruošimo sumetame meškeres. Pradžioje su užmetimais problemų turėjo Gediminas, bet vėliau pajutęs meškerę įgudo ir užmetinėjo gana taikliai. Masalui „Pakirstos blizgės“ žvejybos entuziastai naudojo „dzikus“ ir sliekus. Vieni rinkosi vien dzikus, kiti daugiau pasitikėjo slieku. Kaip vėliau rezultatas parodė, kad teisus tądien buvo tas, kas rinkosi „dzikus“. Verta paminėti, kad važiuojant žvejoti iš žvejų jautėsi ryškus pasimizmas, kažko sugauti nieks labai ir nesitikėjo. Tačiau laimikių buvo. Žuvys nors ir gana nedidelės, bet kibo. Nedideli liaudiškai vadinami „padlešiokai“, kartkartėm  kuojos praktiškai nuolatos kilnodavo dugninės „beždžionėlę“. Kaip Tadas pasakė: „nors ir nedidelės, bet bent šioks toks veiksmas“. Nuo 7 iki 10 valandos delniniai „padlešiokai“ visai smagiai kibo, vėliau truputį aprimo, bet kartkartėm vis tiek susigundydavo patiekiamu masalų. Oras geras, gražus ežeras, patogiai įsitaisius kėdėje buvo galima sėdėti ir sėdėti, tačiau klubo narių laukė išvyka pas Luką, todėl ilgiau žvejybos suteikiamais malonumais neteko pasimėgauti. Apie 11. val. 30 min. baigėme žvejybą, susidedame daiktus ir traukiame namo. Nuotaikos geros, nes žuvys gal ir nedidelės, bet ant „uchos“ sočiai. Žodžiu, žvejybą galima laikyti pavykusia.

Ps.

1. Pagarba Tadui, kuris susiėmė ir pramušė antrą žvejybą iš eilės. Vokietis!!

2. Nepagarba Fabų buduliams, kurie sutrukdė Povilui pažvejoti.

3. Įspėjimas Aistei už tinginystę!

4. Pliusas klubo prezidentui, kuris neleido Gediminui pramiegoti!

Įvertinimas

Oras – 9

Kliovas – 6

Žuvis – 6

Vieta – 7

Bendrai– 7

Gražu:)

Nesėkmingas turas Ukmergės rajone

Liepos 11 d. „Pakirstos blizgės“ klubo žvejai žuvį bandė gaudyti Ukmergės rajone esančiame ežere. Daug rašyti nėra reikalo, kadangi žūklė nenusisekė. Oras buvo ypač blogas, daug lijo, todėl nieko gero per tą pusdienį ir neįvyko. Galima paminėti tik tai, kad klubo narys Tadas pramušė pirmąją oficialiąją klubinę žvejybą, buvo išbandyta nauja valtis, klubo prezidentas pametė „sačioką“. Tos dienos žvejybą galima vadinti labiausiai nenusisekusią klubo istorijoje. Juk net ir pačiam Žilvai kartais nesiseka!!! Tai tiek. Balais nevertinsim, nes nėra ką vertint.

Būna ir taip

Verta pamatyt

Įspūdžiai iš savaitgalio žvejybos

Nors tai bus pasakojimas ne apie oficialiąją „Pakirstos blizgės“ žvejų draugijos žuvavimą, tačiau, manau,  niekas labai nesupyks, jei įdėsiu ir savo asmeninės žvejybos aprašymą. Taigi, kol dauguma klubo žvejų didįjį savaitgalį keliavo baidarėmis, aš tą laiką nusprendžiau skirti žūklei, tikėdamasis, kad gal šį kartą pavyks suvilioti bent apynormalį žuvelioką. Penktadienį po visų darbų susikraunu visus įrankius, užlekiu į parduotuvę „dzikų“ ir sliekų ir išjudu iš Vilniaus į kaimą Širvintų rajone. Atvykus svarbiausia užduotis – susiorganizuoti valtį. Laimei, tai didelių sunkumų nesukelia – po gerų 30 min raktas jau mano kišenėje. Šeštadienio rytą buvo nuspręsta skirti spiningavimui, o be valties pasirinktame ežere to padaryti būtų neįmanoma. Į žūklės vietą pajudu 5. val. 40 min. Po pusvalandžio jau sėdžiu valtyje. Oras geras, vėjas nedidelis, valtis ypač patogi, tad skųstis nėra kuo. Žvejoti pradedu apmėtydamas netolimą krantą, tačiau toje vietoje žuvys jokio aktyvumo nerodo, todėl pabandęs kelis masalus, pajudu į kitą vietą. Tačiau kad ir kokios būtų geros sąlygos, kibimų ir vėl nesulaukiu. Tuo metu ežere pamatau ir kitą žvejį, kuris pasigiria savo sugautais delniniais ešeriukais. Trumpai pašnekėjęs, bandau apmėtyti kolegos buvusias vietas, bet spiningas ir daugybė išbandytų masalų atrodo lyg būtų prakeikti, bet minėti dalykai daug liūdesio nesukelia, nes vien pats procesas ir būvimas tokioje gamtoje kelia didžiulį malonumą. Oras po truputį pradeda šilti, saulė vis aukščiau kyla, kolega palieka ežerą. Po 4 valandų žvejybos pradeda pačiam kilti mintis, kad reikia baigti, bet nusprendžiu dar apmėtyti ežero vidurį. Nusprendžiu pabandyti „Rimi“ parduotuvėje pirktą 4 Nr. sukrę. Trečią kartą užmetęs, betraukdamas pajuntu gana riebų smūgį (kaip pradedančiajam tikrai riebus J), šįkart nesutrinku – gerai pakertu ir traukiu pagal seniau visas klubo prezidento nurodytas instrukcijas. Lydeka pasiduoti nenori, palenda po valtim, spiningas pusiau sulinksta, pamanau, kad gariūninė prekė gali ir neatlaikyti, bet, laimei, tai neįvyksta, lydeka jau visai šalia valties, padaro žvakę ir galų gale iškeliama „sačioku“. Pirma lydeka! Pirmas rimtas laimikis spiningaujant po tiek nenusisekusių žvejybų! Rankos dreba, visas išsišiepęs, žodžiu,  laimės pilnos kelnės. Po tokios pergalės smagiai užrūkoma dar porą kartų užmetama ir traukiama namo. Ten įvyksta fotosesija ir „džiunglių vilkės“ J svėrimas. Kaip pirmas laimikis, visai nemenkas – 1.800 kg. Galima drąsiai teigti, kad žvejyba pavyko, „Pakirstos blizgės“ klubui gėdos nepadaryta. Pagauta lydeka gerą nuotaiką garantavo visai dienai. Kitą dieną žvejyba vėl tęsiama, tačiau dėl iš vakaro pernelyg ilgo užsisėdėjimo pirtyje buvo pasirinktas gana neaktyvus žūklės būdas plūdinėmis meškerėmis. Šįkart valtyje žvejojome dviese. Daug niekur neplaukiojom, apsistojome ties žolėmis vienoje vietoje ir joje žvejojome visą laiką. Pašeriame (pašarą sudarė –universalus pašaras, džiūvėsiai, truputis karpinio pašaro, kukurūzai, truputis gyvų „dzikų“ ir sliekų) ir užmetame savo įrankius. Už 3–4 metrų nuo valties pamatome plaukiantį bebrą, gaila, kad šalia nebuvo fotoaparato. Mūsų pašaru susidomi nedidelės kuojytės, kurias mes visą žvejybos laiką ir gaudėme. „Pakliovkes“ gana dažnos, todėl žvejyba gana įdomi. Prigaudę kuojų nusprendžiame baigti šios dienos žvejybą ir judam namo. Namuose kuojos užsūdomos džiovinimui. Apibūdinus savaitgalio žvejyba dedami vien tik pliusai. Oras geras, gražus ežeras, sugautas laimikis suteikė daug džiaugsmo. Geresnio poilsio ir nesugalvosi.

Įvertinimas:

Oras – 9

Kliovas – 7

Žuvis – 7

Vieta – 8

Bendrai – 8

Su laimikiu

Dantys

Gražu

Antros dienos rezultatas

Procesas