Rudeninė žvejyba Alaušų ežere

Po gana ilgos tylos savo tinklalapyje „Pakirstos blizgės“ kolektyvas deda savo naują, pirmąjį rudeninį aprašymą. Kodėl tik dabar? Ogi todėl, kad per šiuos du mėnesius buvusios žvejybos  buvo praktiškai tuščios, todėl didelio reikalo rašyti apie šias žūkles nebuvo. Ruduo – lydekų žvejybos metas. Kaip „Viename gale kablys“ laidos vedėjas žvejų „guru“ Paulius Korsakas sakė: „rudenį 80 procentų Lietuvos žvejų užsiima vien spiningavimu“. Ne išimtis ir „Pakirstos blizgės“ nariai, kurie nuo rugsėjo mėnesio rankose laikė vien tik spiningus. Deja, įspūdingais rezultatais nuo rugsėjo iki spalio pabaigos klubo nariai pasigirti negali – pagauti keli ešeriukai ir dvi nedidukės lydekos. Nieks nesiginčys, kad klubo nariams meistriškumo netrūksta, todėl tikėtina, kad koja pakišo nusisukusi sėkmė, elektrikai, oro sąlygos.

Šį kartą į savo mėgstamą Alaušų ežerą žvejoti susiruošė vienas klubo narys. Klubo prezidentas tądien buvo išvykęs į vestuves, todėl klubo garbės gana solidaus dydžio ežere ginti negalėjo. Iš Vilniaus pajudėta truputį pramiegojus apie  pusę septynių ryto. Žemaitkiemyje sustojama paimti klubo nario žvejybos asistentės ir pajudama link numatytos vietos. Atvykus pavalgoma asistentės paruoštų sumuštinių, išgeriama karštos arbatos ir kimbama į darbą – pučiama valtis, išdedamas „sačiokas“ bei spiningas. Viską pasiruošus klubietis  išplaukia tikėdamasis bent šį kartą sumedžioti bent viena ščipoką. Oro sąlygos ganėtinai geros – apniukę, nedidelis vėjas, todėl valtelėje vyrauja gana optimistinės nuotaikos. Tačiau nuotaika su kiekviena valanda vis labiau dingsta, kadangi apiplaukus kelias perspektyvias vietas nesulaukiama nei vieno „kliovo“. Taip ežere prasimalama apie geras 3 valandas. Nuotaika dingsta, mažėja entuziazmas. Apie žvejybos eigą pranešama klubo prezidentui, kuris liepa nepasiduoti ir toliau bandyti medžioti labai jau neaktyvius ščipokus. Paklausius jo patarimų, nusprendžiama pakeisti vietą. Keičiamas jau koks kelioliktas masalas – baltas guminukas su raudona nugarėle. Prisiinkaravus naujoje vietoje metama palei kranto žolių linija. Ir štai penktu užmetimu lėtai su pertraukomis traukiant masalą – SMŪGIS!!! Yra – lydeka! Žuvis per daug nesispardo ir pritraukiama prie valties. Pagaliau ir pirma proga panaudoti naująjį „sačioką“. Naujasis pirkinys nepaveda ir lydekaitė valtyje. Svarstyklių vietoje nebuvo, todėl laimikis nepasvertas – šiaip žuveliokas nedidelis, tačiau legalus, siekė 45 cm. Aišku, buvo galima ir paleisti, tačiau šįkart buvo parvežtas namo, kadangi po tiek tuščių žvejybų reikėjo kažkaip reabilituotis ir atgauti žvejybinį autoritetą tarp šeimos narių. Daugiau vietos keičiamos nebuvo, pažvejota dar apie  1 val. Toliau nuspręsta nesikankinti ir traukti pas žvejo asistentę valgyti karštų karbonadų.

Apibendrinus galima pasakyti, kad tos dienos žvejyba solidžiais laimikiais nenudžiugino – pagauta tik viena žuvis. Tačiau po tiek tuščių žvejybų  pagaliau buvo galima pajusti lydekos smūgį ir jį sėkmingai realizuoti. Laikas praleistas kaip visada gerai, nes žvejojant kitaip ir negali būti.

Lydekiokas

Klubo valtelė

Gamta

“Šoviniai”